šiluogė

šìluogė sf. (1) NdŽ; Sut, JV307, LTR(Ar) žr. šilauogė: Šiluogė juodai dažo J. Rūtus sėjau ir gedėjau, au kukū! Skyniau, pyniau vainikėlį. Šiluogėlės žyd RD61. Pagiružiais vaikščiojau, šiluogužès rankiojau (d.) Š(Mrj).